Video

Transkripcija

Vieną dieną visata žus.

Bet kodėl? Ir kaip? Ir ar visata bus žuvusi visam laikui?

Ir kaip mes tai žinome?

Visų pirma, visata plečiasi.

Beje, jos plėtimosi greitis vis didėja.

Viso to priežastis: juodoji energija.

Juodoji energija yra keistas reiškinys, kuris, mokslininkai mano, plečia visatą.

iki 1998m. mes manėme, kad visata veikia beveik kaip

į dangų mestas kamuolys.

Kamuolys kyla, bet kažkada jis turi nukristi.

Bet visatos plėtimas iš tikrųjų greitėja.

Tai lyg mesti kamuolį į dangų ir žiūrėti, kaip jis vis kyla

greičiau ir greičiau ir greičiau.

Iš kur atsiranda šis pagreitis?

Na, mes nežinome, bet mes tai vadiname “juodaja energija”.

Einšteinas apie tai pagalvojo pirmas, tačiau vėliau nusprendė, kad tai kvaila.

Daber astrofizikai nusprendę, kad tai įmanoma.

Bėta ta, kad viskas paremta teorijomis ir mes iš tikro nežinome,

kokios yra juodosios energijos savybės.

Bet yra įvairių teorijų, ir visos jos veda prie trijų scenarijų

visatos pabaigai.

Pirma: didysis suplėšymas.

Nuo pat gimimo, visata plėtėsi.

Dėl nežinomų priežasčių visur kuriasi naujos erdvės.

Erdvė tarp galaktikų plečiasi, todėl jos tolsta.

Galaktikose erdvė irgi plečiasi, tačiau trauka yra pakankamai stipri

jas išlaikyti visumoje.

Didžiojo suplėšymo scenarijuje, plėtimasis pasiekia tokį greitį, kad

erdvė plečiasi taip greitai, jog trauka nebegali to kompensuoti.

To rezultatas yra didysis suplėšymas.

Iš pradžių tik didėlės konstrukcijos, kaip galaktikos suplėšomos į gabalėlius,

nes erdvė tarp pavienių objektų plečiasi labai greitai.

Vėliau dideli kūnai, kaip juodosios skylės, žvaigždės ir planetos miršta.

Jų trauka nėra pakankamai stipri, kad išsilaikytų,

todėl jie išsiskaido į sudedamasias dalis.

Pabaigoje, erdvė turėtų plėstis greičiau nei šviesos greičiu.

Būtų paveikti atomai ir jie tiesiog išsiardytų.

Kai erdvė plečiasi greičiau nei šviesos greičiu, jokios dalelės negalėtų saveikauti

su jokiomis kitomis dalelėmis.

Visata išsiardytų į nesuskaičiuojamą daugybę vienišų dalelių, kurios negali

paliesti nieko kito keistoje, belaikėje visatoje.

Hmm, o jūs manėte, kad jūs jaučiatės vienišai!

Antra: šiluminė visatos mirtis.

Apibendrinant, skirtumas nuo didžiojo suplėšymo ir šiluminės visatos mirties yra

kad šiluminės visatos mirties scenarijuje materija išlieka, tačiau tampa

spinduliuote, par labai ilgą laiką,

kol visada toliau plečiasi amžinai.

tačiau kaip tai veikia? Pakalbėkime apie entropiją.

Kiekviena sistema linksta link būsenos su didžiausia entropija,

kaip ir latte macchiato kavos puodelyje.

Iš pradžių, ji turi kelis skirtingus regionus, tačiau per laiką, jie

atvėsta ir suyra, kol tampa visuma.

Taip vyksta ir visatoje.

Taigi, kol visata vis didėja ir didėja,

materijos lėtai išyra ir išsiskaido.

Vienu metu, po daugelio žvaigždžių generacijų, visi dujų debesys, reikalingi

suformuoti žvaigždes išseks ir visata liks tamsumoje.

Paskutinės saulės mirs;

juodosios skylės lėtai sunyks ir išgaruos per trilijonus metų

dėl proceso, vadinamo Hokingo spinduliavimo.

Kai šis procesas baigsis, tik skiestos fotonų ir šviesos dalelių dujos

lieka, kol ir jos galiausiai išsiskaido.

Visa veikla visatoje šiuo momentu nustoja;

entropija pasiekusi maksimumą ir visata miršta amžiams.

Nebent… teoriškai, gali būti įmanoma,

kad po neįtikėtinai ilgo laiko,

gali atsirasti spontaniškas entropijos sumažėjimas, kaip rezultatas to, ką mes vadiname

“kvantiniais tuneliais”, vedantis į naują didijį sprogimą.

Trečia: disysis susitraukimas ir didysis šuolis.

Šis scenarijus - taigiamiausiai skambantis.

jei yra mažiau juodosios energijos, nei manome, ar jos kiekis mažeja laikui bėgant, gravitacija

vieną dieną taps dominuojančia galia.

Po trilijono metų visatos plėtimasis

vis letės, kol galiausiai visai sustos.

Tada, viskas apsisuka.

Galaktikos lenktyniaus viena su kitą, lėkdamos, kol visata tampe

vis mažesnė ir mažesnė.

Kadangi mažesnė visata - karštesnė visata, temperatūra kils

visur vienu metu.

Šimtas tūkstančių metų prieš didijį susitraukimą, aplinkos spinduliuotė bus

karštesnė nei daugelio žvaigždžių paviršius, kas reiškia kad

jos iškeps iš išorės.

Kelios minutės prieš didijį susitraukimą atomų branduoliai suplėšomi į dalis,

prieš ypač masyvioms juodosioms skylėms prarijant viską.

Galiausiai, visos juodosios skylės susijungia į supermasyvią mega juodają skylę

kurią sudaro visos visatos masė,

ir paskutinuoju momentu prieš didįjį susitraukimą

ji prarytų visą visatą, įskaitant save pačią.

Didžiojo šuolio teorija teigia, jog tai įvyko jau daug kartų

ir kad visata keliauja nesibaigiančiu

plėtimosi ir susitraukimo ratu.

Na, argi nebūtų šaunu?

Taigi, kas iš tikrųjų atsitiktų visatai pabaigoje?

Šiuo momentu, šiluminės mirties teorija atrodo labiausiai įmanoma, tačiau mes iš Kurzgesagt tikimės, jog

visos šios “amžinos mirties” teorijos yra neteisingos, ir kad visata prasidės nuo nulio.

Mes nesame įsitikinę dėl neivienos teorijos, todėl tikėkime,

kad lmaloniausia teorija yra teisinga.

Beje, mes turime Twitter paskyrą.

Subtitrai: Benas M.