Atsiradimas - kaip kvailosios dalykai kartu tampa protingais. | Kurzgesagt

🎁Amazon Prime 📖Kindle Unlimited 🎧Audible Plus 🎵Amazon Music Unlimited 🌿iHerb 💰Binance

Video

Transkripcija

Skruzdėlė yra gana kvaila.

Ji neturi daug smegenų, valios, neturi gebėjimo planuoti,

ir vis gi, daugelis skruzdžių susibūrusios tampa protingos.

Skruzdžių kolonija gali pastatyti sudėtingas struktūras.

Kai kurie skruzdelynai augina grybus, kiti rūpinasi galvijais. Jie gali skelbti karus arba ginti savo kolonijas.

Kaip tai įmanoma?

Kaip būrys kvailų dalykų gali būti protingais kartu?

Šis fenomenas vadinamas “Pasirodymu”,

ir tai yra viena iš labiausiai žavinčių ir paslaptingiausių mūsų visatos savybių.

Trumpai tariant, ji apibūdina mažus dalykus, sudariusius didesnius dalykus, turinčius skirtingas savybes nei viena mažesnio dalyko savybė

“Pasirodymas” yra sudėtingumas, kylantis iš paprastumo. Ir “pasirodymas” yra visur.

[Įžanga]

Vanduo turi daug skirtingų savybių, nei pačios vandens molekulės, pavyzdžiui: drėgnumas.

Pažiūrėkime į šlapią audinį, jei priartintumėte pakankamai arti, pamatytume, kad jis nedrėgnas

Jame yra tiesiog vandens molekulės patogiai įsitaisusios tarp audinio atomų.

Taigi dregmė, yra “pasirodanti” vandens savybė.

Tai yra kažkas naujo, sukurta tarp daug individualių vandens molekulių sąveikaujančių tarpusavyje.

Ir tiek. Daug dalykų sąveikajaunčių su vienas kitu, pagal tam tikrą taisyklių rinkinį, sukurdami kažką didesnio ir naujesnio už tą vieną dalyką.

Tad, pasirodo, kad kažko buvimas daugiau, yra kažkas kito.

Taigi, ši nauja savybė yra nauja, ir susijungdama su kitomis identiškomis savybėmis, gali vėl kurti sudėtingesnes savybęs, kartodami procesą.

Galite įsivaizduoti, kad tai yra sluoksniai, sudėti ant viens ant kito, ir kiekvienas sluoksnis yra pagaminams iš vis sudėtingesnių dalių.

Atomai formuoja molekulias.

Molekulės formuoja proteinus.

Proteinai gamina ląstelias.

Ląstelės formuoja organus.

Organai formuoja individus.

Individai formuoja visuomenes.

Bet kaip gali kažkas būti daugiau nei jo dalių suma?

Kaip skruzdės gali formuota tirštą visumą, sudarančią koloniją? Sekdami taisyklių rinkinį, kuris sukuria tvarką per chaosą.

Pavyzdžiui, pažvelkime, kaip skruzdžių kolonija paskirsto darbo vietas.

Darysime prielaidą, kad kolonijoje dirba 25% darbuotojų, 25% - globėjai,

25% karių ir 25% surinkėjų.

Skruzdės praneša apie savo dabartinį darbą cheminėmis medžiagomis. Pavyzdžiui, darbuotojas skruzdė, nuolat išskiria chemines medžiagas, kurios sako “Aš esu darbuotojas”

Kai skruzdės sutinka kitą skruzdę jos užuodžia viena kitos informaciją ir tai pasako kokį darbą jos dirba ir ką jos daro.

Abu gali stebėti, su kuo susitiko anksčiau.

Dabar įsivaizduokite, kad skruzdėnas žudo daugumą rinkėjų. Jei tai nebus greitai sutvarkyta, koloniją ištiks badas.

Daugeliui skruzdžių, reikia keisti darbo vietas, bet kaip tai pasakysi tūkstančiams jų?

Paprasta. Tu nepasakysi.

Darbininkai vistiek gali susitikti ir užuosti kitas skurzdes, bet jie beveik niekad nesusitinka su rinkėjais.

Ji suskaičiuoja per mažai surinkėjų, kol pasiekiamas kritinis taškas, ir tada ji keičia savo darbą.

Darbininkai tampa rinkėjais. Kitos skurzdės darys tą patį iki, tol, kol po kažkiek laiko, rinkėjų bus pakankamai.

Balansas atsistatė pats.

Individo veiksmai ir sąveika yra atsitiktiniai. Jūs negalite planuoti, kuri skruzdė susidurs su kita skurzdele.

Tačiau paprastas taisyklių rinkinys yra toks elegantiškas, kad kolonijos daugelis operacijų atsiranda kaip pasekmė.

Dar giliasniame lygyje, šimtai milijonų sudėtingų molekulių sąveikaujančių viena su kita, sukuria ir išlaiko tvirtą ir nuostabią strūktūrą.

Kažką, su stipriai pakitusiomis savybėmis, nei viena negyva jo dalis.

Mažiausias gyvybės vienetas: ląstelė.

Mes vis dar neturime aiškios apibrėžties, kas yra gyvybė, mes tiesiog žinome, kad ji atsiranda iš to, kas nėra gyva.

Ląstelės susijungia ir bendradarbiauja. Jos specializuojasi ir reaguoja viena su kita,

ir laikui bėgant mes vystomęs į sudėtingus organizmus, turinčius nuostabių pajėgumų.

Jūsų rankos ir kojos bei širdis yra neįtikėtinai sudėtinga ir komplikuota sistema, pagaminta iš trilijonų kvailų dalykų…

…ir vis gi mes kvėpuojame, virškiname ir žiūrime “YouTube” vaizdo įrašus.

Kaip jūsų ląstelės žino, ką daryti?

Pagalvokite apie širdies stimuliatoriaus ląsteles.

Milijardai iš jų turi sukurti impulsą tinkamu momentu, kad kolektyviai sukurti širdies plakimą.

Mūsų ląstelės keičia cheminę informaciją su savo kaimyninėmis ląstelėmis, norėdamižos sužinoti, ką jos veikia, ir nuspręsti, ką daryti.

Jei ji yra tarp daugybės ląstelių, dirbančių toje pačioje užduotyje, ji taip pat pradės dirbti su šia užduotimi ir sinchronizuotis su jomis.

Nėra pagrindinio proto, kuris duotų komandas. Tik vienas vienetas bendraujantis su savo kaimynais veikdamas pagal gaunamajį grįžtamajį ryšį.

O kaip gi mūsų svaribausia kūno dalis? Kas klausinėja visų šių klausimų?

Ar mūsų sąmonė, tėra bendra savybė daugelio nervinių ląstelių mūsų smegenyse?

Šis klausimas yra per didelis ir svarbus, jis nusipelno savo nuosavo vaizdo įrašo.

Kai kurie dalykai, kurie atsiranda, yra sunkiai apibrėžiami. Juk, negalite paliesti skurzdžių kolonijos, tik jos dalis.

Ji neturi nei smegenų, nei veido, nei kūno.

Tačiau kolonija sąveikauja su pasauliu.

Kaip ir iš skruzdžių atsirandančių kolonijų, iš žmogaus irgi atsiranda dalykų, kaip tautos.

Kas iš tikrųjų yra tauta? Ar tai yra populiacija?

Ar tai jos institucijos, jos simboliai, tokie kaip vėliava, spalvos ar himnai?

Fiziniai dalykai, kuriuos ji daro, pavyzdžiui, miestai, teritorija, kurią ji užima?

Visi šie dalykai yra nepastovūs ir kintantys.

Populiacijos keičiasi ir būna pakeistos.

Institucijos gali būti perkeltos, miestai gali būti pastatyti arba apleisti.

Valstybių sienos keitėsi visą mūsų istoriją, o simbolius pakeitė nauji simboliai.

Tauta neturi nei video, nei smegenų, nei kūno.

Tada, ar tautos nėra tikros? Aišku tikros, lygiai taip pat kaip skruzdžių kolonijos, tautos bendrauja su pasauliu.

Jos gali keist kraštovaizdį, skelbti karus, augti arba nykti, jos gali ir nustoti egzistuoti.

Bet jos egzistuoja tik dėl to, nes daugelis žmonių bendrauja viens su kitu.

Bet, ne tik tautos. Iš mūsų atsiranda visos sudėtingos mus supančios struktūros.

Net jei mes to ir nežinome, mes nuolat kuriame.

Bendruomenes, įmones, miestus, visuomenes.

Visi šie dalykai yra dalykai, kurie turi iš esmės skirtingų savybių ir sugebėjimų, nei gana kvailos beždžionės, iš kurių jos atsirado.

Mes nežinome, kodėl, tai atsitinka.

Mes tiesiog stebime, ir atrodo, kad tai yra pagrindinė mūsų visatos savybė.

Tai gali būti pati gražiausią ir svajingiausią mūsų visatos savybė.

[Pabaiga]