Video

Transkripcija

Dar niekada žmonijos istorijoje mes nebuvome turtingesni, labiau pažengę ir galingesni.

Ir vis dėlto jaučiamės priblokšti sparčios klimato kaitos.

Kuri iš pažiūros atrodo paprasta.

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos sulaiko saulės energiją ir perduoda ją mūsų atmosferai.

Tai lemia šiltesnes žiemas ir kaitresnes vasaras.

Sausos vietovės išdžiūva dar labiau, drėgnose vietovėse drėgmės dar padaugėja.

Kylant vandenynų lygiui, žus nesuskaičiuojama daugybė ekosistemų

po vandeniu atsidurs pakrantės ir miestai, kuriuos ten pastatėme.

Kodėl gi viso to tiesiog… nesustabdžius?

Na, tai gana sudėtinga.

Viešos klimato kaitos diskusijos koncentruojasi į keletą pagrindinių temų – pavyzdžiui,

anglimi kūrenamas elektrines, automobilius ar riaugėjančias karves…

Tad sprendimai irgi dažnai būna paprasti – saulės kolektorių jėgainės, kelionės į darbą dviračiu,

bla bla bla tvarumas.

Didžiulis dėmesys skiriamas asmeninei atsakomybei.

Kaip TU turėtum keisti savo gyvenimo būdą, siekdamas užkirsti kelią sparčiai klimato kaitai.

Apie ką mes kartu sužinosime per ateinančias keletą minučių.

Tai vienas iš tų video, kuriuos mes norime jus paskatinti pažiūrėti iki galo, nes

tam, kad galėtume aptarti realius sprendimus,

mes pirmiausia turime suprasti problemą.

Išsamesnis vaizdas

Šiuolaikinė pramonės visuomenė, kurią mes sukūrėme per pastaruosius 150 metų

iš prigimties yra žalinga planetai.

Paprastai tariant, viskas, ką mes darome tam, kad mūsų gyvenimas būtų lengvesnis, saugesnis ir patogesnis

kenkia Žemės biosferai.

Tai yra maistas, kurį valgome, gatvės, kuriomis vaikštome, drabužiai, kuriuos dėvime, prietaisai, kuriuos naudojame,

mūsų judėjimo būdai ir malonios temperatūros, kurias mes dirbtinai palaikome patalpose.

Dauguma žmonių žino apie rimtą energetikos, jautienos, automobilių ir lėktuvų poveikį,

tačiau mes beveik nekalbame apie pagrindinius teršėjus.

Sąvartynų išskiriamos emisijos yra panašios į

visų pasaulio lėktuvų taršą.

Mūsų namai išskiria daugiau anglies dvideginio nei visi pasaulio automobiliai kartu sudėjus.

Su vieno naujo automobilio gamyba susijusi tarša yra lygi

vos dviejų metrų kelio atkarpos nutiesimui.

Tad, nors pakeisti esamą automobilį į elektra varomą yra malonu, tai nieko neišspręs,

jei mes toliau tiesime kelius tokiu pačiu būdu.

Nepakanka patobulinti tik vieną mažą pramoninės sistemos dalį.

Kiekviena sistemos dalis reikalauja atskiro sprendimo

ir daug šių sprendimų nėra akivaizdūs.

Bet net ir tada, kai mes žinome, ką daryti, tai, kad sprendimas egzistuoja,

visiškai nereiškia, jog mes galime ar norime jį įgyvendinti.

Kovoje prieš klimato kaitą esama daugybės neaiškių klausimų, iš kurių ryškiausias yra

atskirtis tarp turtingųjų ir nepasiturinčiųjų.

Tarša prieš skurdą

Esama aiškaus ryšio tarp tautos klestėjimo ir jos anglies dvideginio emisijų.

Kitaip tariant, turtingesni žmonės teršia daugiau.

Tad klimato kaita gali būti sustabdyta paprasčiausiai supaprastinant

ekstravagantišką turtuolių gyvenimo būdą, ar ne?

Nors tai ir padėtų, bet problemos neišspręstų.

Taip yra todėl, kad 63 % pasaulinių emisijų išskiriamos mažų ir vidutinių pajamų šalyse.

Tai šalys, kur dauguma žmonių negyvena prabangiai:

blogiausiu atveju jie bando išvengti skurdo, geriausiu – siekia patogesnio gyvenimo.

Liūdna realybė yra ta, kad šiuo metu pastangos išvengti skurdo ir pakilti į vidurinę klasę

neišvengiamai reiškia didėjančias emisijas.

Tad prašymas, kad besivystančios šalys mažintų savo emisijas, atrodo kaip bandymas stabdyti jų vystymąsi.

Sunku įrodyti, kad šalis turėtų saugoti savo miškus ir leisti pinigus

saulės kolektoriams užuot deginusi medieną, kai tokia šalis negali patenkinti

net pagrindinių didelės savo gyventojų dalies poreikių.

Tad prašymas mažinti emisijas nesulaukia didelio pritarimo, ypač jei to prašančios šalys

pačios praturtėjo kenkdamos aplinkai.

Milijardams žmonių augančios emisijos yra asmeniškai geras dalykas.

Kai tai pamirštame, pradedame siūlyti neįgyvendinamus sprendimus.

Geras pavyzdys yra betonas.

8 % visų anglies dvideginio emisijų yra sugeneruojamos betono pramonės.

Gerai, mums tiesiog reikia nustoti naudoti betoną, ar ne?

Bet šiuo metu betonas yra pigus ir paprastas būdas užtikrinti prieinamą būstą

augančioms besivystančių šalių populiacijoms.

Yra daugybė panašių pavyzdžių.

Net ir turtingosios šalys nėra atsparios nesutarimams dėl klimato kaitos stabdymo kelių.

Sprendimai uždrausti energijos gavybą iš anglies, dujų ir naftos stringa

kylant karštoms diskusijoms, kuo pakeisti šiuos energijos šaltinius.

Piliečiai gali būti griežtai nusiteikę prieš atominę energetiką,

bet tuo pačiu priešintis vėjo ir saulės energijos jėgainių statyboms savo apylinkėse.

Iš esmės visi šie klausimai gali būti išspręsti,

bet yra problemų, kurioms sprendimų kol kas neturime.

Sudėtingiausias klausimas yra maistas.

Išskirk emisijas arba mirk

Netrukus mes turėsime išmaitinti 10 milijardų žmonių

ir mes nežinome, kaip tą padaryti nedidinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Šiuolaikinė maisto gamybos grandinė yra neįmanoma be cheminių trąšų ar mėšlo,

nulinių emisijų maisto gamyba yra neįmanoma.

Vien tik ryžiai per metus išskiria beveik tiek pat metano,

kiek visas pasaulio oro transportas.

Maža to, mūsų mėgstamiausias maistas emisijų išskiria daugiausiai.

57% visų maisto emisijų išskiriama gyvulinės kilmės maisto,

nors toks maistas sudaro tik 18 % pasaulio kalorijų ir 37 % baltymų.

Gyvenimo kokybei gerėjant, žmonės visame pasaulyje nori valgyti vis daugiau mėsos.

Daugumoje kultūrų tradicinė mityba buvo didžiąja dalimi augalinės kilmės, tik su trupučiu mėsos.

Tačiau vystantis pramoninei mėsos gamybai,

mėsa tapo baziniu maistu, reguliariai valgomu išsivysčiusiose šalyse

ir statuso bei turto simboliu besivystančiose šalyse.

Šiuo metu apie 40 procentų gyventi tinkamos pasaulio žemės kokia nors forma yra naudojama mėsos gamybai.

Tai Šiaurės ir Pietų Amerika kartu sudėjus.

Tai žemė, kurioje galėtų atsigauti vietinės ekosistemos – pavyzdžiui, Amazonės miškai,

kurie galėtų iš atmosferos surinkti anglies dvideginį.

Tačiau dauguma šios žemės naudojama gyvūnams šerti.

Šiuo metu prieinami sprendimai yra unikalūs tuo, kad jie sukeltų nepasitenkinimą visam politiniam spektrui –

turtingiems ir vargšams.

Mėsa kelia daug emocijų. Galima išgirsti daug „o-kaip-dėl?“ tipo argumentų, kurie, pavyzdžiui,

lygina mėsos sukeliamą taršą su pačiais didžiausiais taršos šaltiniais.

Galiausiai tai gan paprasta – vien tik valgydami mažiau mėsos klimato kaitos nesustabdysime.

Tačiau tuo pačiu – nesustabdysime klimato kaitos, jei nepradėsime valgyti mažiau mėsos.

Tas patį reikia pasakyti apie kitus dalykus, kurie yra mažiau svarbūs mūsų išlikimui,

tačiau atvirai pasakius, nėra realu jų atsisakyti.

Tokie kaip kelionės lėktuvu, tarptautinė laivyba, kalnakasyba

ar tokių prietaisų gamyba, kurie groja „YouTube“ video.

Ką gi tai reiškia?

Ar mums reikia atsisakyti savo gyvenimo būdo ir ar vargingiau gyvenantys taip gyventi negalės niekada?

Ar technologijos negali mūsų išgelbėti, kad ir toliau galėtume vairuoti

savo didelius automobilius ir valgyti mėsą kiekvieną dieną?

Sprendimai ir jų kaina

Iš esmės technologija jau egzistuoja – tiesioginis CO2 surinkimas iš oro ištraukiantis anglies dvideginį,

tuomet jį galima laikyti po žeme arba panaudoti gaminant produktus.

Tad kodėl mes to nenaudojame visur ir visose pramonės šakose?

Nes naudojant dabartines technologijas, tai kainuotų

apie 10 trilijonų dolerių per metus, t.y. pusę viso dabartinio JAV BVP.

Šiuos pinigus kažkas turėtų skirti, o šiuo metu niekas jų nesiūlo.

Jei tiesiog užkrautume šias išlaidas didiesiems teršėjams, tokiems kaip plieno gamyklos ar anglies jėgainės,

padvigubintume jų produktų kainas, tad šios pramonės šakos,

veikiančios su labai mažomis pelno maržomis, bankrutuotų.

Atrodo būtų logiška, jog už tai mokėtų vyriausybė, tačiau daug valstybės išteklių

iš tikrųjų yra skiriami subsidijuoti naftą ir dujas.

Atrodo daroma prieštaringai, tačiau tam yra aiškūs motyvas.

Dirbtinai išlaikant žemas degalų kainas,

dirbtinai atpiginamas prekių pristatymas ir kasdienės prekės.

Tai daro didžiulį socialinį poveikį milijardams žmonių visame pasaulyje.

Taip gimsta politinis lobizmas ir paskatos, dėl kurių tęsiasi šis ciklas,

todėl sunku nutraukti iškastinio kuro gavybą.

Tuo tarpu labai brangūs sprendimai tolimai problemai spręsti, tokie kaip CO2 surinkimas,

regis gali palaukti, nes šiuo metu tiesiogiai niekas iš to negauna naudos.

Vieni tvirtina, kad vienintelis būdas išspręsti šią netvarką yra atsisakyti kapitalizmo,

kiti – kad rinkos turėtų būti dar laisvesnės, be jokių intervencijų, tokių kaip subsidijos.

O kai kurie teigia, kad mums reikia lėtinti ekonomiką,

o mūsų rūšiai – apskritai mažiau vartoti.

Tačiau tiesa ta, kad bent jau dabar jokia politinė sistema nedaro įspūdingo darbo, kad taptų

iš tiesų tvari, ir jokia to nepadarė niekada anksčiau.

Mes neturime laiko aiškintis ir daug eksperimentuoti.

Mes privalome sprendimus įgyvendinti jau dabar.

Ne tik sustabdyti visų įmanomų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą,

bet ir pradėti mažinti CO2 kiekį ore.

Jau per vėlu tik šiek tiek pakoreguoti savo elgesį, turime aktyviai taisyti praeityje padarytas klaidas.

Kiekvieni iššvaistyti metai reiškia, jog nepavyks išvengti vis ekstremalesnių pokyčių.

Gerai.

Giliai įkvėpkime.

Sparti klimato kaita ir pasaulis, kuriame gyvename, yra sudėtingi.

Taigi čia TU, mielas žiūrove, vėl pasirodai.

Ar TU galėtum pataisyti klimatą?

Pastaruoju metu teigiama, kad mes visi esame atsakingi už sparčią klimato kaitą.

Kad kiekvienas turi atlikti savo vaidmenį.

Kodėl neperkate naujo elektromobilio?

Kodėl nepakeičiate dujinės viryklės elektrine?

O kodėl neįsirengėte langų su dvigubais stiklo paketais, nenustojote valgyti mėsos ir neišjungiate šviesos?

Permesti atsakomybę nuo didžiausių anglies dvideginio teršėjų tau – paprastam žmogui

yra daug lengviau nei išspręsti problemas.

Jei sprendžiant klimato kaitą galima parduoti produktą, atsiranda papildoma paskata.

Jei neturite pinigų ar laiko tokiems dalykams, turėtumėte jaustis blogai.

Tai veiksminga žinia, nes tai tiesa.

Greičiausias būdas sumažinti išmetamą CO2 būtų turtingiausiems Žemės gyventojams

kardinaliai pakeisti savo gyvenimo būdą, o turtingėjantiems – nesiekti tokio.

Pirmenybę teikiant klimatui, o ne komfortui ir turtui.

Jei gali žiūrėti šį video, tai galioja ir tau.

Tačiau mes visi ką tik dalyvavome pasauliniame eksperimente –

buvome namuose, nesinaudojome transportu ir mažiau vartojome koronaviruso pandemijos metu.

Ir visa tai sumažino 2020 metų CO2 emisiją tik 7 %.

Prašymas paprastų žmonių išspręsti sparčią klimato kaitą žlunga,

kai pažvelgiame į problemos mastą.

Asmeninis indėlis mažinant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį yra kilnus,

tačiau jis nublanksta žvelgiant į pasaulio emisijų tikrovę.

Asmeninio CO2 pėdsako koncepciją išpopuliarino

naftos gamintojas BP reklamos kampanijoje 2005 metais.

Tai neabejotinai viena iš efektyviausių ir grėsmingiausių propagandos kampanijų,

kuri iki šiol stipriai nukreipia mūsų dėmesį nuo tikrosios situacijos.

Jei pašalintumėte 100 procentų savo likusio gyvenimo emisijų,

sutaupytumėte vos sekundės vertės pasaulio energetikos sektoriaus emisijas.

Net labiausiai motyvuotas žmogus negali pasiekti net mažyčio globalaus pokyčio.

Kai kartu sudedame sparčios klimato kaitos keliamą pavojų, emisijų apimtį ir

sutarimo stoką, kaip šią problemą spręsti, iššūkis atrodo neįveikiamas.

Tai gali sukelti „sprendimų nuovargį“ ir „moralinį licencijavimą“,

kai nebesijausite blogai kenkdami klimatui.

Mes patys ilgai su tuo kamavomės, todėl ir užtrukome tiek ilgai ruošdami šį video.

Taigi.

Ką iš tikrųjų TU gali padaryti?

Yra daug skirtingų požiūrių ir apie juos aistringai diskutuojama.

Mes nežinome, kas teisus, todėl galime jums pasiūlyti tik „Kurzgesagt“ perspektyvą ir nuomonę.

Nuomonė: Ką tu IŠ TIKRŲJŲ gali padaryti?

Mums reikia kitaip mąstyti ir kalbėti apie sparčią klimato kaitą.

Tai turi būti visa apimantis sisteminis požiūris,

keičiantis modernios pramoninės visuomenės pagrindus.

Kaip kad jau varginančiai ilgai aptarinėjome, asmeninė atsakomybė yra per daug sureikšminta.

Norint tokio masto sisteminių technologinių, politinių ir ekonominių pokyčių,

turime daryti įtaką sprendimų priėmėjams.

Politikai turi žinoti ir tvirtai jausti, kad žmonėms rūpi,

kad jų pačių sėkmė priklauso nuo kovos su sparčia klimato kaita.

Kai vyriausybės ir vietiniai politikai nenori keisti įstatymų,

turinčių įtakos jų didžiausiems mokesčių mokėtojams ar partijų rėmėjams,

turime juos išbalsuoti ir išrinkti žmones, gerbiančius mokslą.

Turime reikalauti, kad jie būtų atsakingi už efektyviausių klimato kaitos strategijų įgyvendinimą,

negaišintų mūsų laiko tokiems dalykams kaip plastikinių šiaudelių uždraudimas,

bet spręstu svarbiausius klausimus: maisto, transporto ir energetikos,

nepamiršdami kiek mažesnių, kaip cemento ar statybų.

Kai pramonės šakos kovoja prieš pokyčius, bijodamos nuostolių ar bandydamos apsaugoti saviškius,

mums reikia, kad politikai pakeistų teisės aktus ir

paskatintų diegti esamas technologijas bei daug investuotų į naujas technologijas srityse,

kuriose dar neturime efektyvių sprendimų.

Nėra jokios priežasties, kodėl pelno interesai negalėtų atitikti poreikio

kuo labiau sumažinti anglies dvideginio išmetimą.

Ir jei jie vis tiek nebendradarbiautų, griežtos bausmės ir reguliavimas turėtų juos priversti

bendradarbiauti arba bankrutuoti.

Vis dar nerealu, kad tokios apimties pokyčiai galėtų būti įgyvendinti pasaulio ekonomikoje pakankamai greitai,

nes daugeliui mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančių technologijų vis dar reikia daug laiko ir tyrimų.

Ir tai reiškia, kad jos brangios.

Tačiau, tikrai daugiau įmonių gamins efektyvesnes CO2 surinkimo sistemas, skanias alternatyvas mėsai,

geresnes baterijas, alternatyvas cementui ir panašiai, jei bus aiški ir auganti paklausa.

Tad, jei esate pakankamai pasiturintys, galite prisidėti investuodami į šiuos dalykus

jau dabar, kol jie dar brangūs.

Tai yra mechanizmai, dėl kurių vėliau kainos sumažės.

Taigi iš esmės štai, ką galite padaryti.

Balsuokite biuletenyje, balsuokite pinigine.

Yra per daug priešingų interesų ir sudėtingų pilkų zonų.

Galų gale, jei mes tikrai sulauksime šių reikiamų sisteminių pokyčių,

visi bus nepatenkinti kažkuriuo jų aspektu.

Tik jei visi sutiksime, kad kai kurie sprendimai mums turės neigiamą poveikį,

galėsime nuoširdžiai pasikalbėti ir žengti į priekį.

Visi bus šiek tiek nepatenkinti.

Ir tai gerai.

Tai geriausia, ką galite padaryti.

Galite susitaikyti su situacijos realybe

ir savo prioritetus išreikšti savo elgesiu bei veiksmais.

Ir kol tai darote, galite valgyti mažiau mėsos, rečiau skraidyti ar įsigyti elektromobilį.

Ne todėl, kad turėtumėte jausti kaltę, jei to nepadarysite,

ir ne todėl, jog naiviai tikite, kad tik jūs galite sustabdyti sparčią klimato kaitą,

bet kad įdėtumėte savo mažytį, mažytį indėlį į sisteminius pokyčius, kurie mums reikalingi.

Šį video parėmė asmeninis Billo Gateso tinklaraštis „Gates Notes“, kuriame jis rašo

apie pasaulinę sveikatą, klimato kaitą ir kitas temas.

Apsilankykite gatesnotes.com ir sužinokite daugiau apie tai, kaip pasaulis gali dirbti kartu,

kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas būtų nulinis, arba paspauskite žemiau esančią nuorodą.

Ir vardan skaidrumo, jei norite sužinoti daugiau apie tai, kaip elgiamės su tokia parama kaip ši,

„Medium“ straipsnyje aprašome, kaip tai darome.

Ačiū, kad žiūrėjote!