Video

Transkripcija

Ar visatoje mes esame vienintelės gyvos būtybės?

Mūsų stebimos visatos diametras yra maždaug 90,000,000,000 šviesmečių,

čia esama mažiausiai 1,000,000,000 galaktikų.

Kurių kiekvienoje yra nuo 100,000,000,000 iki 1,000,000,000,000 žvaigždžių.

Neseniai sužinojome, kad planetos taip pat yra labai dažnos

ir esama, turbūt, trilijonų trilijonai planetų, kurios tinkamos rastis gyvybei.

Ar tai reiškia, kad galimybių gyvybės atsiradimui ir egzistavimui turėtų būti labai daug?

Bet kur ji?

Ar neturėtų visatoje knibždėte knibždėti erdvėlaivių?

Sugrįžkime vienu žingsniu atgal.

Net jeigu ir esama ateivių civilizacijų kitose galaktikose,

nėra nė menkiausios vilties kada nors mums apie tai sužinoti.

Iš esmės, viskas, kas yra už mūsų galaktikos “kaimynystės”,

už taip vadinamos “vietinės grupės”, yra taip nutolę tiek, kad mes niekada negalėsime tokio atstumo pasiekti,

kadangi visata plečiasi.

Net jeigu ir turėtume labai greitus erdvėlaivius,

mums prireiktų milijardų metų tas vietas pasiekti.

Keliautume per tuščiausias vietas visatoje.

Taigi, susitelkime ties Paukščių taku.

Paukščių takas yra mūsų galaktika,

joje esama keturi šimtai milijardų žvaigždžių.

Tai - galybė žvaigždžių. Maždaug 10 tūkstančių kiekvienai smėlio kruopelytei Žemėje.

Paukščių take esama apie 20 milijardų žvaigždžių, tokių kaip Saulė.

Skaičiavimai rodo, kad penktadalis jų “gyvenamojoje zonoje” turi Žemės dydžio planetų,

zonoje, kurios sąlygos yra palankios gyvybės egzistavimui.

Jei net tik 0,1% šių planetų turėtų gyvybės, Paukščių take būtų milijonas tokių planetų.

Bet luktelėkite, yra dar kai kas.

Paukščių takas yra 13 milijardų metų amžiaus. Pradžioje, jis nebuvo labai puiki vieta gyvybei,

kadangi viskas čia labai sproginėjo. Bet po 1-2 milijardų metų, ėmė rastis pirmosios gyvybei tinkamos planetos.

Žemė yra vos 4 milijardų metų amžiaus, taigi būta, turbūt, trilijonai galimybių gyvybei atsirasti

kitose planetose dar anksčiau.

Jei nors viena jų būtų išsivysčiusi iki kosminės super civilizacijos, mes jau būtume apie tai žinoję.

Kaip tokia civilizacija atrodytų?

Esama trijų kategorijų.

Pirmojo tipo civilizacija gebėtų panaudoti visus savo planetos išteklius.

Jeigu įdomu, mes skalėje randamės kažkur ties 0.73

ir pasieksime Tipą I maždaug po kelių šimtų metų.

Antrojo tipo civilizacija gebėtų panaudoti visą savo sistemos žvaigždės energiją.

Noras tai padaryti, primena mokslinę fantastiką, tačiau visa tai, iš principo, yra įmanoma.

Konceptas, toks kaip Disono sfera - milžiniškas kompleksas supantis saulę, būtų įmanomas.

Trečiojo tipo civilizacija yra civilizacija, kuri kontroliuoja visą galaktiką ir visą jos energiją.

Tokia išsivysčiusi ateivių rasė būtų mums tarsi Dievas.

But why should we be able to see such an alien civilization in the first place? Bet kodėl mes turėtume būti jau pastebėję tokią civilizaciją?

Jei mes statytume generacijas erdvėlaivių, kurie išlaikytų populiacijas maždaug tūkstantmečiui,

mes kolonizuotume galaktiką per 2 milijonus metų.

Skamba kaip ilgas laiko tarpas, tačiau atminkite, Paukščių takas yra milžiniškas.

Taigi, jei ir visos galaktikos kolonizavimas užtruktų keletą milijonų metų

ir galimai Paukščių take yra milijonai, jei ne milijardai planetų, kuriose esama gyvybės,

ir tos gyvybės formos būtų turėjusios žymiai daugiau laiko nei mes,

taigi kur yra tie ateiviai?

Tai yra Fermio paradoksas ir niekas neturi į tai atsakymo.

Tačiau mes turime keletą minčių.

Pakalbėkime apie “filtrus”.

Šiame kontekste, filtras yra barjeras, kurį gyvybei pereiti yra labai sudėtinga.

Šie filtrai yra gąsdinantys.

Vienas jų - esama “Didžiųjų filtrų” ir per mes juos perėjome.

Gali būti, kad sudėtingos gyvybės formavimasis yra kur kas sudėtingesnis, nei mes manome.

Procesas, suteikiantis galimybę gyvybei prasidėti iki šiol dar nėra visiškai suprastas.

Ir reikiamos sąlygos gali būti labai sudėtingos.

Galbūt praeityje visatos būta daug priešiškesnės ir tik paskutiniu metu sąlygos gyvybei pasidarė įmanomos.

Tai reikštų, kad mes esame vienintelė arba bent jau pirmoji civilizacija visoje visatoje.

Antra, esama “Didžiųjų filtrų” ir jie mums dar priešakyje.

Tai būtų labai labai blogai.

Galbūt mūsų lygmens gyvybė egzistuoja visoje visatoje, bet ji iškart sunaikinama, kai pasiekia tam tikrą tašką. Tašką, kuris yra mums priešakyje.

Pavyzdžiui, puiki ateities technologija egzistuoja, bet kai ji aktyvuojama, planeta sunaikinama.

Paskutiniai kiekvienos pažengusios civilizacijos žodžiai būtų:

“Šis naujas įrengimas išspręs visas mūsų problemas vos tik spustelėsiu šį mygtuką.”

Jei tai tiesa, mes esame arčiau žmonijos egzistavimo pabaigos, nei pradžios.

Arba galbūt čia esama senovinės III tipo civilizacijos, kuri stebi visatą

ir, kai civilizacija pasidaro užtektinai pažengusi, ji būna iš karto sunaikinama.

Galbūt yra kažkas, apie ką geriau būtų ir nesužinoti.

Mes negalime to žinoti.

Viena paskutinė mintis, galbūt mes esame vieni.

Dabar įrodymų, kad esama kitos gyvybės formos neskaitant mūsų, nėra.

Nič nieko. Visata, regis, yra tuščia ir negyva.

Niekas mums nesiunčia žinučių, niekas neatsako į mūsų kvietimus.

Gali būti, kad mes esame visiškai vieni, visatoje įkalinti mažyčiame šlapiame purvo kamuolėlyje.

Ar tai jus gąsdina? Jei taip, tai jūs išgyvenate labai teisingą emocinę reakciją.

Jei mes leisime gyvybei šioje planetoje mirti, turbūt visatoje gyvybės nebeliks. Gyvybė išnyks, galbūt amžinai.

Šiuo atveju, mes turime pasiekti žvaigždes ir tapti pirmąja III tipo civilizacija,

kad visatoje išlaikytume subtilią gyvybės liepsnelę, besiplečiančią iki to momento,

kai visata išnyks užmarštyje.

Visata yra per graži, kad būtų galima niekam ja nesigrožėti.

Šis filmukas atsirado jūsų paramos dėka. Paprastai, užtrunkame mažiausiai 100 valandų kurdami vieną tokių filmukų.

Taip pat, ačiū už jūsų įnašą Patreon svetainėje. Po truputi imame gebėti padaryti vis daugiau ir daugiau.

Jei norite mums padėti ir gauti, pavyzdžiui, paukštelį, apsilankykite mūsų Patreon svetainėje.