Video

Transkripcija

Niekada anksčiau istorijoje negyveno tiek daug žmonių, kiek gyvena dabar.

Mūsų skaičiai staigiai išaugo, nuo 1 milijardo 1800 metais , iki 2,3 milijardo 1940, 3,7 milijardo 1970 ir 7,4 milijardo 2016.

Per pastarąjį šimtmetį pasaulio populiacija išaugo keturis kartus, tai ko mes galime tikėtis kitame amžiuje?

Ir ką populiacijos augimas reiškia mūsų ateičiai?

Ar bus masinė migracija,…

… perpildyti lūšnynai ir didžiuliai miestai, dengiantis žemynus,…

… ligos ir tarša,…

… chaosas ir smurtas dėl energijos, vandens ir maisto,…

.. ir žmonių rūšis susitelkusi vien ties savęs išlaikymu?

Ar populiacijos augimas sunaikins mūsų gyvenimo būdą?

Ar ši pranašystė - tik nepagrįsta panika?

1960 metais populiacijos augimas pasiekė niekada neregėtą greitį.

O tai privedė prie apokaliptiškų pranašysčių, pvz.

“Skurstantieji dauginsis ir užplūs išsivysčiusįjį pasaulį.”

Taip gimė populiacijos pertekliaus legenda.

Bet pasirodo, kad aukštas gimstamumas ir populiacijos sprogimas nebėra nuolatinis kai kurių kultūrų ir valstybių bruožas,

bet labiau dalis keturių etapų proceso, per kurį vis dar pereina visas pasaulis,

Demografinis perėjimas.

Dauguma išsivysčiusių valstybių jau padarė šį demografinį perėjimą, o kitos valstybės tai tebedaro iki šiol.

Sugrįžkime į 18-tąjį amžių, kai visas pasaulis, įskaitant ir Europą, buvo pirmame demografinio perėjimo etape.

Pagal šiandienos standartus, Europos situacija buvo prastesnė negu dabartinės besivystančios šalies, dėl prastų sanitarinių sąlygų, nemaistingo mitybos režimo ir prastos medicinos.

Daugybė žmonių gimdavo, bet daugybė jų ir mirdavo taip pat greitai, todėl populiacija taip stipriai neaugo.

Moterys turėjo nuo 4 ir 6 vaikų, bet tik 2 iš jų pasiekdavo pilnametystę.

Ir tada Didžiojoje Britanijoje įvyko pramonės perversmas, kuris atnešė didžiausius pokyčius žmogaus gyvenimo sąlygoms po agrikultūrinės revoliucijos.

Žmonės iš valstiečių tapo darbininkais.

Produktai buvo masyviai gaminami ir tapo plačiai prieinami.

Mokslai klestėjo ir darė pažangas transportavimo, komunikacijos ir medicinos srityse.

Visuomenėje pakito moterų vaidmuo ir sukūrė sąlygas jų emancipacijai.

Iš lėto, šis ekonominis progresas net tik suformavo viduriniąją klasę, bet ir kėlė gyvenimo standartą bei sveikatos kokybę skurdžiąjai, dirbančiąjai populiacijai.

Prasidėjo antrasis etapas.

Geresni maistas, higiena ir medicina, reiškė žmonių mirčių mažėjimą, ypač jaunesniame amžiūje.

To rezulatatas buvo populiacijos sprogimas.

1750-1850 metais Didžiosios Britanijos populiacija padvigubėjo.

Pagrindinė priežastis, dėl ko šeimos turėdavo daug vaikų buvo tai, kad dažniausiai tik keli iš jų išgyvendavo.

Dabar tai pasikeitė, todėl prasidėjo trečiasis etapas.

Buvo susilaukta mažiau vaikų, todėl populiacijos augimas suletėjo.

Ilgainiui atsirado balansas, mirdavo mažiau žmonių ir gimdavo mažiau vaikų, todėl mirtingumas ir gimstamumas tapo apylygiai vienodi.

Britanija pasiekė ketvirtą demografinio perėjimo etapą.

Tai įvyko ne tik Didžiojoje Britanijoje - vis daugiau ir daugiau šalių perėjo per šiuos keturis etapus.

Pirma, didelis gimstamumas ir mirtingumas dėl prastų gyvenimo sąlygų.

Antra, geresnės gyvenimo sąlygos priveda prie mažesnio mirtingumo ir populiacijos sprogimo.

Trečia, mažesnis mirtingumas sukelia mažesnį gimstamumą ir populiacijos augimas po mažu nustoja.

Bet jei gimstamumas sumažėjo tiek daug, kodėl populiacija vis dar auga taip stipriai?

Taip yra todėl, kad vaikai gimę per populiacijos sprogimą 70-taisiais ir 80-taisiais dabar patys turi vaikų.

Privedant prie pastebimo smaigalio visuotinėje populiacijoje.

Bet vidutiniškai jie turi žymiai mažiau vaikų negu jų tėvai.

Šiandiena vidurkis yra 2.5 vaiko, o prieš 40 metų buvo 5.

Taigi šiai kartai senstant ir vaisingumui mažėjant, populiacijos augimo greitis toliau lėtės.

Tai yra tiesa bet kokios valstybės atžvilgiu.

Vakaruose, mes linkę nepastebėti progreso vykstančio kituose pasaulio regionuose.

Bet ištiesų dauguma pasaulio valstybių jau perėjo į ketvirtą etapą.

Pakanka pažvelgti į Bangladešą. 1971 metais moteris vidutiniškai turėjo 7 vaikus, bet 25% jų mirdavo iki sulaukiant 5 metų.

2015 mirtingumas sumažėjo iki 3.8% ir moterys vidutiniškai turėjo tik 2.2 vaiko.

Čia yra taisyklė, ne išimtis, mes nesam ypatingi, mes tiesiog turėjome pranašumą.

Išsivysčiusios valstybės užtruko 80 metų, kad sumažintų gimstamumą nuo daugiau negu 6 vaikų iki mažiau negu 3.

Kitos valstybės mus pasiveja labai greitai. Malaizija ir Pietų Afrika tai padarė per 34 metus, o Bangladešas užtruko tik 20 metų.

Iranui tai pavyko per 10 metų.

Visos besivejančios šalys neturėjo pradėti nuo nulio, ir kuo daugiau paramos jos gauna, tuo greičiau jos vejasi.

Štai dėl ko programos, padedančios sumažinti vaikų mirštamumą ar padedančios skurstančiom valstybėm vystytis, yra tokios svarbios.

Nesvarbu kokia yra tavo motyvacija, ar tu svajoji apie pasaulį kuriame visi žmonės gyvena laisvėje ir gerovėje, ar tiesiog nori mažiau pabėgėlių savo šalyje,

paprasta tiesa yra tai, kad tau asmeniškai yra naudinga, jei žmonės kitoje rutulio pusėje gali gyventi gerą gyvenimą.

Ir mes link to judame - žmonių, gyvenančių ekstremaliame skurde procentas dar niekada nebuvo toks žemas kaip šiandiena.

Todėl globalaus populiacijos augimo ateitis nėra apokaliptinė pranašystė, tai daug žadanti perspektyva!

Populiacijos augimas ateis į pabaigą.

Jungtinių Tautų Organizacija prognozuoja, kad 12-tasis milijardinis žmogus niekada negims.

Ir pasaulio vystymosi lygiui didėjant , žmonių su aukštesniu išsilavinimu padaugės dešimteriopai.

Šalys, kurioms anksčiau reikėjo pagalbos, padės progresuoti vystymuisi.

Daugiau žmonių reikš daugiau galinčių padėti mūsų rūšiai daryti pažangą.

Šis video buvo sukurtas bendradarbiaujant su Max Roser ir ourworldindata, kurie pasitelkę tyrimus ir informacijos vizualizaciją nagrinėja žmonijos progresą.

Siūlome pažiūrėti jų darbus!

2016-taisias mes galėjome sukurti daugiau ir geresnio turinio negu kada anksčiau, dėl paramos gaunamos Patreon.com platformoje.

Labai ačiū! Mes grįšime 2017 metais.