Video

Transkripcija

Terorizmas tikrai kelia siaubą, ypač kai vyksta visai šalia,

o ne kažkur toli toli.

Niekas nemėgsta tirtėti iš baimės, ir visi norėjome, kad ta baimė būtų pašalinta.

Tad reikalavome daugiau saugumo.

Pastarąjį dešimtmetį tapo įprasta matyti,

kaip nyksta pilietinės laisvės, o vyriausybės šnipinėja savo piliečius,

renka ir saugo jų asmeninę informaciją.

Nesvarbu, ar esate kairysis, ar dešinysis -

tai liečia mus visus.

Tad reikia pažvelgti į turimus duomenis ir būti atvirais:

„Ar dėl viso to iš tiesų tapome saugesni?“

Po rugsėjo 11 d. įvykių JAV vyriausybė priėjo išvadą,

kad šalies įstatymai buvo atsilikę nuo turimų technologijų.

Ji sukūrė Teroristų stebėjimo programą,

iš pradžių turėjusią gaudyti su al-Qaeda susijusias komunikacijas.

Valstybės veikėjai tikėjo, kad jei programa būtų veikusi prieš rugsėjo 11 d. įvykius,

būtų buvę galima užkirsti kelią pagrobėjų planams.

Tačiau netrukus įgaliojimais buvo bandoma įrodyti kaltę per asociaciją.

FTB rėmėsi imigracijos duomenimis, kad galėtų aptikti

JAV gyvenančius arabų ir musulmonų kilmės užsieniečius.

Remiantis tuo, 80,000 asmenų buvo priversti registruotis,

dar 8,000 FTB norėjo apklausti,

o virš 5,000 buvo įkalinti prevencijos tikslais.

Operacija, dar žinoma kaip agresyviausia nacionalinė etninio profiliavimo

kampanija nuo 2-ojo pasaulinio karo laikų, taip ir neišaiškino

nė vieno teroristo.

Tai, kad nuo to laiko vyriausybės agentūroms tapo

įprasta rinkti ir saugoti piliečių asmens duomenis,

aiškiai parodo 2013 m. Snoudeno išplatinti dokumentai.

Jie parodė, kad NSA renka ne tik piliečių interneto srauto

duomenis, pavyzdžiui, informaciją el. laiškuose

ar kontaktų sąrašus, tačiau gali reikalauti vartotojų informacijos

ir iš tokių įmonių, kaip Microsoft ar Google.

Tad, užuot telkę dėmesį į nusikaltėlius,

vyriausybės ima vis labiau domėtis visais žmonėmis.

Tačiau kai ieškai adatos šieno kupetoje,

kuo daugiau šiaudų, tuo sunkiau tą adatą surasti.

Priešingai - visus pastarojo meto NSA pasiekimus

lėmė klasikiniai tikslinio sekimo metodai.

Nepaisant visų vilčių, NSA sekimo programai

nepavyko užkirsti kelio nei vienai didelei teroro atakai.

Pavyzdžiui, FTB jau sekė vieną Bostono maratono sprogtintojų.

Tad mums reikia ne daugiau padrikų duomenų,

o rasti, kaip geriau suprasti ir apdoroti jau turimą informaciją.

Šnipinėjimo agentūros taip pat siekia silpnesnio šifravimo.

2016 m. pradžioje FTB pareikalavo, kad Apple sukurtų programą,

galinčią nulaužti teroristo iPhone šifrą.

Apple viešai atsisakė tai padaryti - ši programa ne tik kad visiems laikams

susilpnintų sąžiningų pasaulio piliečių privatumo

apsaugą, bet toks žingsnis galėtų paskatinti vyriausybes reikalauti

priėjimo prie milijardų žmonių naudojamos technologijos.

To paties bijo ir saugumo ekspertai bei kriptografai.

Po kelių savaičių FTB atskleidė, kad jie patys nulaužę telefon - tuo jie iš esmės

prisipažino, kad melavo dėl būtinybės turėti „užpkalinį įėjimą“, kas kelia

abejonių apie šnipinėjimo agentūrų patikimumą

diskusijose apie privatumą ir saugumą,

ypač atsižvelgiant į tai, kad, pavyzdžiui, NSA jau gali

įjungti asmens iPhone mikrofoną ar laptopo kamerą

be to asmens žinios.

Į šias baimes dažnai atsakoma,

„Neturi ko slėpti - neturi ir ko bijoti.“

Tačiau taip mąstydami tik kuriame opresyvią aplinką.

Noras kai kuriuos savo gyvenimo pasilikti sau

nereiškia, kad asmuo daro kažką negerai.

Dabar gyvename demokratijoje.

Tačiau pagalvokite, ką galėtų iškrėsti nenaudėlis, turėdamas visus mūsų

duomenis ir galėdamas įlįsti į mūsų prietaisus.

Kovos su terorizmu įstatymai leidžia valdžiai agresyviau

tirti ir bausti su terorizmu nesusijusius nusikaltimus.

Jei labai išplėsime teisėsaugos įgaliojimus, ji jais naudosis.

Dėl to svarbu užtikrinti demokratinę priežiūrą:

net jei šie įgaliojimai ir įstatymai šiandien nėra nukreipti prieš jus,

ryt gali būti visai kitaip.

Pavyzdžiui, po 2015 m. lapkritį vykusių išpuolių Paryžiuje,

Prancūzija išplėti ir taip griežtus kovos su terorizmu įstatymus -

išplėtė teisėsaugos institucijų įgaliojimus vykdyti reidus namuose

ir taikyti namų areštą.

Vos po keleto savaičių buvo įrodymų, kad įgaliojimai buvo naudojami

ne pagal paskirtį, pavyzdžiui, malšinant protestus dėl klimato kaitos.

Ispanijos, Vengrijos ir Lenkijos vyriausybės

griežtesniais įstatymais apribojo susirinkimų ir žodžio laisvę.

Per pastaruosius keletą metų Turkijoje buvo

rimtai apribota saviraiškos ir spaudos laisvė -

už tai, kad kritikavo vyriausybę, žmonės atsidūrė kalėjime.

Visa tai nepadeda mums kovoti su terorizmu.

Motyvai galbūt ir geri, galbūt net kilnūs,

tačiau jei leisime išrinktai vyriausybei riboti mūsų asmeninę laisvę,

teroristai laimės.

Dar blogiau - jei būsim neatsargūs,

galim po truputį įtvirtinti visuotinį sekimą.

Faktai gana aiškūs: ribodami teises ir vykdydami masinį sekimą

nieko gero dar nepasiekėme,

tačiau tai iš esmės pakeitė mūsų visuomenę.

Terorizmas - sudėtinga problema…

…kuriai nėra lengvo sprendimo.

Jokia saugumo priemonė negali užkirsti kelio

keliems žmonėms rūsyje sukurti bombą.

Reiktų nepamiršti proporcingumo principo.

Sukurti milijonus telefonų nulaužti galintį visraktį

nėra tas pats, kaip apieškoti vienus namus.

Daugelyje šalių įstatymai jau leidžia imtis daugybės veiksmų,

įskaitant ir tikslinį asmens sekimą.

Norint pilnai realizuoti jau esamą potencialą,

reikia geresnio bendradarbiavimo tarp valstybių,

veiksmingesnių saugumo priemonių ir užsienio politikos,

reikia geriau taikyti esamus įstatymus užuot priėmus griežtesnius,

kurie riboja mūsų laisvę.

Negalime iš baimės sunaikinti to, kuo labiausiai ir didžiuojamės:

demokratijos ir mūsų pagrindinių teisių bei laisvių.

Šis vaizdo klipas buvo sukurtas su Jūsų parama per Patreon.com

ir Europos laisvių platforma, http://www.liberties.eu.

Titrus parengė Amara.org bendruomenė