Video

Transkripcija

Saulės sistema. Mūsų namai visatoje.

Mes gyvename ramioje Paukščių tako dalyje.

Mūsų namai yra Saulės sistema –

4,5 milijardo metų senumo darinys, besisukantis aplink galaktikos centrą

200 000 km/h greičiu ir apsisukantis per 250 milijonų metų.

Mūsų žvaigždė, Saulė, yra Saulės sistemos centre.

Aplink ją sukasi aštuonios planetos,

trilijonas asteroidų ir kometų bei kelios nykštukinės planetos.

Aštuonios planetos. Skirstomos į keturias planetas panašias į mūsiškę:

Merkurijus, Venera, Žemė ir Marsas,

bei keturias dujines milžines: Jupiteris, Saturnas, Uranas bei Neptūnas.

Merkurijus yra mažiausia ir lengviausia iš visų planetų.

Merkurijaus metai trumpesni nei Merkurijaus diena, dėl to

jo temperatūra itin nepastovi.

Merkurijus neturi nei atmosferos, nei mėnulio.

Venera yra vienas šviesiausių Saulės sistemos objektų ir kol kas

karščiausia planeta, kurios atmosferos slėgis yra

92 kartus didesnis nei žemės.

Nevaldomas šiltnamio efektas lemia, jog Venera niekada nebūna

šaltesnė nei 437 °C.

Venera taip pat neturi mėnulio.

Žemė yra mūsų namai ir vienintelė planeta,

kurios temperatūra yra tinkama skysto vandens pertekliui.

Be to, kol kas tai vienintelė žinoma planeta, kurioje egzistuoja gyvybė.

Žeė turi vieną mėnulį.

Marsas yra antra mažiausia planeta Saulės sistemoje.

Jis beveik per lengvas, kad turėtų savo atmosferą.

Olimpo kalnas yra didžiausias kalnas Saulės sistemoje.

Jis tris kartus aukštesnis nei Everesto kalnas.

Marsas turi du mažus mėnulius.

Jupiteris yra didžiausias ir sunkiausias Saulės sistemos planeta.

Ją sudaro vandenilis ir helis.

Jupiteryje vyksta didžiausios ir stipriausios mums žinomos audros.

Didžiausia jo audra yra Didžioji raudonoji dėmė, kuri yra tris kartus didesnė nei Žemė.

Jupiteris turi 67 mėnulius.

Saturnas yra antra pagal dydį, jos tankumas mažiausias

iš visų planetų.

Jei turėtumėte pakankamai didelę vonią, Saturnas joje plūduriuotų.

Saturnas žinomas ir dėl savo plačios, aiškiai matomos žiedų sistemos.

Jis turi 62 mėulius.

Uranas yra trečia pagal dydį bei pati šalčiausia planeta.

Iš visų dujinių milžinių jis mažiausias.

Ypatinga Urano savybė yra jo sukimosi ašis:

ji pasvirusi šonu, atvirkščiai nei kitų 7 planetų.

Jis turi 27 mėnulius.

Neptūnas yra paskutinė planeta Saulės sistemos, jis panašus į Uraną.

Neptūnas yra taip toli nuo Saulės, kad jo metai trunka 164 Žemės metus.

Didžiausias kada nors užfiksuotas vėjo greitis buvo Neptūno audroje –

2 100 km/h.

Neptūnas turi 144 mėnulių.

Jei palygintume planetų dydžius,

skirtumai tarp jų dar labiau išryškėtų.

Jupiteris pirmauja tiek pagal dydį, tiek pagal masę;

mažasis Merkurijus yra

mažesnis nei vienas iš Jupiterio mėnulių Ganimedas.

Jupiteris toks sunkus, kad jo masė sudaro 70 %

visų kitų planetų masės ir dėl to turi didelę įtaką aplinkai.

Žemei tai itin naudinga, nes Jupiteris nukreipia daugumą

Žemei ir mums mirtinai pavojingų asteroidų.

Tačiau palyginus su Saule, net Jupiteris atrodo nyktšukas.

Vadinti jį sunkiu yra neteisinga Saulės atžvilgiu.

Ji sudaro 99,86 % Saulės sistemos masės.

Beveik visą ją sudaro vandenilis ir helis.

Tik mažiau nei 2 % yra sunkieji elementai kaip deguonis ar geležis.

Saulė branduolyje sudegina apie 620 milijonų tonų vandenilio kiekvieną sekundę

bei pagamina pakankamai energijos, kad patenkintų žmonijos poreikius metų metus.

Tačiau aplink Saulė sukasi ne tik aštuonios planetos.

Trilijonai asteroidų bei kometų taip pat čia sukasi.

Dauguma jų susikoncentravę dviejuose juostose:

astreoidų juostoje tarp Marso ir Jupiterio

bei Koiperio juostoje Saulės sistemos išorėje.

Šios juostos yra nesuskaičiuojamos daugybęs objektų namai – objektų dydis yra

nuo dulkęs iki nykštukinės planetos.

Žinomiausias objektas asteroidų juostoje yra Cerera;

žinomiausi objektai Koiperio juostoje yra Plutonas, Makemake bei Haumea.

Dažniausiai sakoma, kad astreoidų juosta yra

tankus nuolat susiduriančių kūnų darinys.

Tačiau tiesa ta, kad asteroidai yra taip toli vienas nuo kito, kad

pamatyti tu asteroidus vienu metu yra labai sunku.

Nepaisant milijardų objektų juose,

asteroidų juostos yra beveik tuščios erdvės.

Tačiau juose vis tiek kartas nuo karto įvyksta susidūrimai.

Abiejų juostų masė taip pat neįspūdinga:

astreoidų juostos masę sudaro 4 % mūsų Mėnulio masės, o

Koiperio juosta ra tarp 25-tosios ir 10-tosios Žemės masės dalies.

Vieną dieną Saulės sistema nustos egzistavusi.

Saulė mirs, o Merkurijus, Venera ir galbūt Žemė bus taip pat sunaikinti.

Per 500 milijonus metų viskas taps taip karšta, kol

pagaliau Žemės pluta išsilydys.

Tada Saulė didės vis labiau, galbūt praris žemę

arba bent jau pavers ją į lavos jūrą.

Kai visa Saulė sudegs ir praras didžiąją savo masės dalį,

ji susitrauks į baltą nykštukę ir dar degs kelis milijardus metų

prieš visiškai išnykdama.

Tada gyvybę Saulės sistemoje nebebus įmanoma.

Paukščiu Takas to net nepastebės.

Maža vienos iš jo atšakų dalis taps truputį tamsesnė.

O žmonija taip pat išnyks arba paliks Saulės sistemą.