Video

Transkripcija

Tu mirei pakeliu namo.

Tai buvo automobilio avarija.

Nieko įpatingo,

bet vis dėlto, tai buvo mirtina.

Tu mirei neskausmingai.

Medikai iš visų jėgų stengėsi tave išgelbėti,

bet veltui.

Tavo kūnas buvo taip smarkiai sumaitotas…

Taip tau buvo geriau, patikėk manimi.

Ir būtent tada tu mane sutikai.

• Kas nutiko?

Kur aš esu?

• Tu mirei, - pasakiau tiesą.

Nėra prasmės mėtytis žodžiais.

• Ten buvo… Ten buvo sunkvežimis…

Ir jis slydo…

• Taip.

• Aš…

Aš miriau?

• Taip.

Bet nesijausk blogai dėl to.

Visi miršta.

Tu apsižvalgei.

Aplink buvo tuštuma.

Tik tu ir aš.

• Kas čia per vieta?

Ar tai pomirtinis gyvenimas?

• Daugiau ar mažiau.

• Ar tu Dievas?

• Taip, aš esu Dievas.

• Mano vaikai, mano žmona…

• Kas dėl jų?

• Ar jiems viskas bus gerai?

• Man patinka, ką iš tavęs girdžiu, - pasakiau.

• Tu ką tik mirei ir tavo pagrindinis rūpestis yra tavo šeima.

Tai geras dalykas.

Tu pažvelgei į mane su nuostaba.

Tau aš neatrodžiau kaip Dievas.

Aš tiesiog atrodžiau kaip koks nors vyras ar galbūt moteris.

Galbūt kažkoks miglotas valdančiojo siluetas.

• Nesijaudink, - raminau, - Jiems viskas bus gerai.

Tavo vaikai prisimins tave visiškai tobulą.

Jie neturėjo laiko tavęs nekęsti.

Tavo žmona verks išorėje,

bet jai slapta palengvės.

Tiesą sakant, jūsų santuoka byrėjo.

Jei tai tave paguos,

ji jausis labai kalta dėl to, kad jai palengvėjo.

• Amm…

Taigi, kas dabar bus?

Ar pateksiu į rojų, į pragarą, ar dar kur nors? “

• Nei ten, nei ten. Tu reinkarnuosies.

• Ai,

taigi induistai buvo teisūs.

• Visos religijos savaip teisios.

Eik su manimi.

Tu ėjai šalia manęs, kol ėjome per tuštumą.

• Kur mes einame?

• Niekur.

Tiesiog malonu vaikščioti, kol mes kalbamės.

• Taigi, kokia tada prasmė?

Kai atgimsiu,

aš tiesiog būsiu ,,tabula rasa", tiesa?

Kūdikis.

Taigi, visa mano patirtis ir viskas,

viskas, ką padariau šiame gyvenime, nebebus svarbu?

• Ne visai taip.

Tavyje yra visos žinios ir visų tavo praeitų gyvenimų patirtis.

Tu dabar jų tiesiog neprisimeni.

Sustojau ir apkabinau tave per pečius.

• Tavo siela yra didesnė, gražesnė ir didingesnė, nei gali įsivaizduoti.

Žmogaus protas gali būti tik maža dalelė to, kas esi.

Tai yra tarsi įkišti pirštą į stiklinę vandens, kad pamatytumėte, ar vanduo karštas, ar šaltas.

Tu į kūną įdedi mažą dalį savęs,

ir kai ją ištrauki atgal,

įgyji visą patirtį, kurią ji gavo.

Tu buvai žmogus pastaruosius 48 metus,

taigi dar neišsitęsei ir nepajutai likusios savo milžiniškos sąmonės dalies.

Jei mes pakankamai ilgai čia pabūtume,

pradėtum viską atsiminti.

Tačiau nėra prasmės to daryti tarp kiekvieno gyvenimo.

• Tada kiek kartų aš buvau persikūnijęs?

• O, daug,

Daug, daug,

ir į daugybę skirtingų gyvenimų.

Šį kartą

tu būsi Kinijos valstietė 540 metais “

• Pala, ką?

Tu siųsi mane laiku atgal?

• Na, taip, techniškai.

Tas laikas, kurį suvoki, egzistuoja tik tavo visatoje.

Viskas yra kitaip iš ten, iš kur aš kilęs “.

• Iš kur … iš kur tu kilęs?

• Taip, tikrai, aš kilęs iš kai kur, kai kur kitur.

Ir yra ir kitų, tokių kaip aš.

Aš žinau, kad nori žinoti, kas yra ten,

… bet tiesą sakant, tu to nesuprastum.

• O… - atsidusai, truputį nusivylęs,

• Bet palauk.

Jei persikūniju į kitą laiką,

aš galėjau kažkada susitikti su savimi.

• Žinoma, taip nutinka nuolatos.

Ir kai abu gyvenimai suvokia tik tai, kas jiems įvyksta per jų gyvenimo trukmę,

net nežinai, kad tai vyksta.

• Taigi, kokia viso to prasmė?

Pažvelgiau tau į akis.

• Gyvenimo prasmė,

priežastis, dėl kurios aš sukūriau visą šią visatą,

ji yra skirta tau subręsti.

• Turite omenyje žmoniją, norite, kad mes subręstume?

• Ne, tik tu.

Aš padariau visą šią visatą tau.

Su kiekvienu nauju gyvenimu tu augi ir bręsti

ir tampi didesniu ir didingesniu intelektu.

• Tik aš?

O kaip visi kiti?

• Nėra kitų.

Šioje visatoje esame tik tu ir aš.

Tu tuščiai žiūrėjai į mane.

• Bet visi žmonės Žemėje?

• Viskas - tu.

Skirtingi tavo įsikūnijimai.

• Pala, aš esu…

…visi?

• Dabar tai supranti.

• Aš esu kiekvienas žmogus, kuris kada nors gyveno?

• Arba kada nors gyvens, taip.

• Aš Abraomas Linkolnas?

• Ir tu taip pat esi Džonas Vilksas Butas.

• Aš Hitleris? - pasibaisėjai.

• Ir tu esi tie milijonai, kuriuos jis nužudė.

• Aš Jėzus?

• Ir tu esi visi, kurie jį sekė.

Tu nutilai.

• Kiekvieną kartą, kai ką nors nuskriaudei,

tu nuskriaudei pats save.

Kiekvienas geras darbas, kurį padarei,

tu jį padarei sau.

Kiekviena laiminga ir liūdna akimirka, kurią kada nors yra patyręs bet kuris žmogus

buvo ar bus patirta tavęs.

Ilgai galvojai.

• Kodėl?

Kodėl visa tai reikia daryti?

• Nes kažkada tapsi panašus į mane.

Nes toks jau esi.

Tu esi vienas iš mūsų. Tu esi mano vaikas!

Oho! - nustebai.

• Turite omenyje, kad aš dievas!?

• Ne, dar ne. Tu dar esi tik vaisius,

tu vis dar augi.

Kai nugyvensi visų žmonių gyvenimus per visą laiką,

būsi pakankamai subrendęs, kad gimtum.

• Taigi, visa visata…

Tai tik…

• Kiaušinis! - atsakiau.

• Dabar tau laikas pereiti į kitą savo gyvenimą.

Ir išsiunčiau tave tavo keliu.