Video

Transkripcija

Kai mūsų vegetarai, protėviai pradėjo valgyti mėsą, maždaug prieš du milijonus metų

tai buvo ne tik dėl to, kad gyvūnai yra skanūs,

tai buvo gryna būtinybė.

Dėl klimato kaitos daugelis augalų kuriuos mūsų protėviai vartojo buvo mažiau prieinami, ir mėsa užpildė šį tarpą.

Ne vėliau kaip nuo ugnies atradimo mėsa tapo žmogaus mitybos pagrindu.

Tačiau per pastaruosius kelerius metus mėsos valgymas yra vis dažniau siejamas su sveikatos pavojais, pavyzdžiui:

širdies ligos, tam tikros vėžio rūšys ir ankstyva mirtis.

Taigi, ar mėsa yra tikrai tokia nesveika?

Šiame vaizdo įraše kalbėsime tik apie mėsą.

Pieno produktai nusipelnė savo atskiro vaizdo įrašo.

Biologiškai mums reikia valgyti dėl trijų priežasčių:

energijai, medžiagų įgijimui skirtų mūsų ląstelių gaminimui,

ir specialių molekulių gavimui, kurių mūsų kūnai negali patys pasigaminti.

Energija ir dauguma medžiagų yra gaunamos iš trijų makroelementų: riebalų, angliavandenių ir baltymų.

Baltymai yra svarbiausias mūsų ląstelių struktūrų taisymo ir papildymo šaltinis.

Specialios molekulės turi daugybę vitaminų ir mineralų, kurių reikia medžiagų apykaitos procesų veikimui.

Mėsa suteikia mums daugumą šių dalykų.

Mėsoje yra visos mūsų organizmui reikalingos amino rūgštys ir daug mineralų, tokių kaip:

geležis, cinkas ir esminiai vitaminai, kai kurie iš jų vos randami augaluose, kaip vitaminas B12.

Daugumoje mūsų vartojamos mėsos trūksta tik vienos esminės maistinės medžiagos: vitamino C.

Šis vitaminas pasirodo beveik visuose augaluose ir palaiko mūsų imuninę sistemą

ir taip pat palaiko jungiamųjų audinių vystymąsi.

Po kelių mėnesių be Vitamino C jūs gautumėte skorbutą.

Tačiau mėsa turi dar vieną didelį pranašumą - tai yra didelis biologinis prieinamumas.

Kai kurios mėsos maistinės medžiagos yra greičiau suskaidomos ir greičiau prieinamos ne taip kaip medžiagos iš augalų.

Pavyzdžiui, špinatuose yra daugiau geležies nei mėsoje, tačiau špinatai yra įsigeriami daug lėčiau

Špinatų suvirškinimui, kūnui reikia daugiau energijos.

Taip pat pastebėta bedruomenėse, kurios vartoja tik mėsą, yra daug naudos sveikatai.

Pavyzdžiui, inuitai gali išgyventi ekstremaliomis klimato sąlygomis su gryna mėsos dieta.

Kadangi jie sunaudoja visą gyvūną, įskaitant organus, jie gauna kiekvieną reikalingą maistinę medžiagą

įskaitant vitaminą C.

Taigi pati mėsa mums tikrai nėra pavojinga.

Tačiau mėsos poveikis sveikatai skiriasi, priklausomai nuo to, kaip yra mėsa paruošta ir iš kokio gyvūno mes gauname mėsą.

Kalbant apie mėsą Vakarų pasaulyje,

mes paprastai turime omeny raumenų audinius, kurie turi daug maistinių medžiagų.

bet taip pat jie turi trūkumą kai kurių vitaminų, kurie yra reikalingi išgyvenimui jeigu vartojama tik mėsa.

Sveikiausi gyvūnai kuriuos mes galyme valgyti yra tikriausiai žuvys.

Žuvyje yra polinesočiųjų riebalų rūgščių, tokių kaip omega-3,

kurios gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir palaikyti priešuždegimines imunines funkcijas.

Subalansuotoje mityboje, žuvį galima valgyti reguliariai be rūpesčių.

Žuvies valgymas taip pat turi savo komplikacijų maišelį,

kaip pernelyg didelė žvejyba ir vandenynų sunaikinimas.

Apie tai kalbėsime kitame vaizdo įraše.

Antroje vietoje yra populiariausia mėsa, vištiena.

Ši mėsa yra laikoma kaip mažiausiai sukelianti pavojų sveikatai.

Vienintelis neigiamas naminių paukščių poveikis sveikatai yra šiek tiek prieštaringas:

riebalai.

Jos didelis sočiųjų riebalų kiekis yra siejamas su didesniu cholesterolio kiekiu ir širdies ir kraujagyslių ligomis.

Tačiau šią idėją kritikavo daugelis mokslininkų

teigdami, kad aukštas cholesterolio kiekis gali būti paveldėtas, o ne sukeltas dėl mitybos.

Taigi, apskritai, jei norite mėsos ir esate susirūpinę savo sveikata, rinkitės vištieną.

Iškyla problemos, kai yra suvartojama daug raudonos mėsos. Pavyzdžiui, jautiena, veršiena, kiauliena, ėriena, arkliena ir ožkiena.

Neseniai paskelbtame tyrime, rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip 23 gramus raudonos mėsos per dieną,

tai yra labai nedidelis kepsnys per savaitę.

Tačiau didelės apimties metaanalizių tyrimai parodė, kad jeigu kasdien valgoma 100 gramų raudonos mėsos

jūsų diabeto rizika kyla 19%, insulto 11% ir storosios žarnos vėžio 17%.

Tai kyla nerimą. Bet prieš pradėdami panikuoti, pažvelkime, kaip šie tyrimai buvo atlikti.

Tai mums kelia antrą didelę problemą, kai bandome atsakyti į klausimą

ar mėsa yra sveika, ar ne.

Dauguma tyrimų, susijusių su sveikatai keliama rizika valgant raudoną mėsą, buvo atvejų kontrolės tyrimai.

Tai reiškia, kad šie tyrimai buvo atlikti su grupe žmonių, kurie yra ligoti ir jie yra klasifikuojami pagal jų valgymo įpročius.

Kuo daugiau raudonos mėsos jie vartoja, tuo didesnė tikimybė, kad jie susirgs tam tikromis ligomis.

Problema ta, kad labai sunku pašalinti kitus veiksnius.

Dažnai žmonės, kurie valgo mažiau mėsos, laikosi sveikesnio gyvenimo būdo.

Jie linkę valgyti daugiau daržovių ir vaisių ir yra mažiau linkę rūkyti ir gerti alkoholio.

Dauguma tyrimų bando pašalinti šiuos veiksnius, tačiau labai sunku teikti galutinius pareiškimus.

Tačiau viskas blogėja, kai žiūrime į perdirbtą mėsą.

Mėsos perdirbimas reiškia tam tikrų cheminių medžiagų pridėjimą su

rūkymu, rūšiavimu ar fermentavimu

arba, kitaip tariant, mėsa daroma nepaprastai skania.

Šoninė, kumpis, salami, dešros ir dešrainiai turi cheminių medžiagų, kurios yra mums kenksmingos.

kaip nitratai ir nitritai, kurie gali pažeisti mūsų virškinimo sistemos DNR ir sukelti vėžį.

„W-h-o“ peržiūrėjo 800 tyrimų per 20 metų,

ir padarė išvadą, kad perdirbti kviečiai yra glaudžiai susiję su padidėjusia storosios žarnos vėžio rizika.

Kiekvienas papildomas 50 gramų perdirbtos mėsos per dieną padidina vėžio riziką 18%.

Kai kalbama apie vėžio riziką, perdirbta mėsa dabar yra toje pačioje kategorijoje kaip plutonis,

asbestas ir rūkymas.

„W-h-o“ pabrėžia, kad jų moksliniai tyrimai yra susiję tik su šiuo klausimu: ar kažkas yra

kas sukelia vėžį, o ne kiek.

Tačiau perdirbta mėsa taip pat gali gerokai padidinti galimybę susirgti

diabetu, širdies ligomis ir patirti insultą.

Kokį gyvenimą mūsų mėsa gyveno kai ji vis dar buvo dalis gyvosios būtybės, taip pat daro skirtumą.

Paprastai gyvuliams tiekiami dideli antibiotikų kiekiai

siekiant užkirsti kelią ligoms. Tai gali paskleisti atsparumą antibiotikams.

Kartu, didelis raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimas

gali padidinti tavo ankstyvos mirties tikimybę iki 29%.

Tai reiškia, kad jeigu jūsų mirties tikimybė yra 3% šiais metais, tai dabar yra 4%.

Tai gali neatrodyti taip daug, bet smulkūs procentai turi milžinišką poveikį visuomėnei.

Jie taip pat atrodo nekenksmingi, tol, kol jie tavęs nepaveikia.

Tačiau dėl blogos sveikatos būtų nesąžininga kaltinti tik mėsą.

Nėra įrodymų, kad pati mėsos esmė turi neigiamą poveikį, tiesiog mėsa turi didelį riebalų kiekį.

Ir net šis klausimas yra labai ginčytinas.

Kaip ir daugelis kitų gyvenimo malonumų, kartais per daug gero dalyko gali sukelti žalą.

Dauguma visuomenės sveikatos agentūros siūlo mėsos vartojimą sumažinti iki 500 gramų per savaitę

o tyrimai rodo, kad turėtumėte sumažinti perdirbtos mėsos vartojimą kiek įmanoma.

Taigi, jeigu tu mėgaujiesi mėsa ne daugiau kaip vieną ar du kartus per savaitę, gali nesirūpinti.

Daugeliui žmonių tai jau reiškia drastišką mitybos pasikeitimą,

Vidutiniškai, vienas amerikietis per savaitę suvartoja apie 1600 gramų mėsos.

Vidutiniškai, vienas vokietis suvartoja 1100 gramų mėsos per savaitę.

Ir daugeliui mūsų reikia daug daugiau.

Jei nesate įtikinti, rašykite nedidelę pastabą, kai valgote mėsą savaitę ar dvi.

Jūs būsite nustebinti, kiek iš tikrųjų mėsos jūs suvalgote.

Taigi dauguma žmonių, žiūrinčių šį vaizdo įrašą, gautu naudos jeigu mažintu mėsos kiekį.

Neskaitant sveikatos problemų,

vis dar yra faktas, kad mėsos pramonė yra vienas didžiausių klimato kaitos veiksnių

ir tai pasiekė skalę, kur yra neįmanoma pristatyti milijoną tonų mėsos

ir tuo pat metu gerbti gyvūnus.

Tai jau išsamiai aptarėme kitame vaizdo įraše.

Apskritai, saikingai, mėsa nėra nesveika ir nereikia tapti vegetaru per vieną naktį,

kad turėtumėte tikrą įtaką savo sveikatai ir planetai.

Tačiau jūsų gyvenimo būdo pasirinkimai yra svarbūs.

Jums ir kitiems.

Pagrindinė išeitis yra atvirumas bandyti kažką naujo kartas nuo karto.

Gal atrasite savo naują mėgstamiausią patiekalą.

Kol nebandysite, niekada nežinosite, kas jums patinka, ar ką jūs galite.

Galbūt po valandų žiūrėjimo Kurzgesagt vaizdo įrašus, jūs nusprendėte, kad norite sužinoti, kaip animuoti.

Galbūt jūs to nežinote, bet dauguma mūsų komandos narių turi grafinio dizaino patirties.

Mokymasis apie dizaino principus pirmiausia prieš pradedant animaciją tikrai padėjo atsirasti kur esame šiandien.

Ten yra puiki nauja Skillshare klasė naudojant Adobe Illustrator

yra dizainerio Aaron Draplin programinė įranga, kurią naudojame iliustracijų kūrimui.

ir mes asmeniškai rekomenduojame.

Ši programa turi daug puikių patarimų, padedančių suprasti ir supaprastinti labai sudėtingą programą.

Jei norite, vėliau padaryti daugiau, mes turime tris mūsų pačių animacinius kursus Skillshare

Skillshare siūlo daugiau kaip 25,000 klasių temomis

pavyzdžiui, filmų ir vaizdo įrašų redagavimas, rašymas, dizainas ir technologijos iš įvairių kvalifikuotų ekspertų.

Naudodamiesi „Premium“ narystę, galite juos pasiekti tik už $10 per mėnesį.

Ir kaip premija, pirmieji 1000 Kurzgesagt žiūrovai naudojantis nuorodą aprašyme,

gaus pirmuosius du Skillshare mėnesius nemokamai.